Kepinių, kuriuose galima panaudoti konditerinius įdarus, savybės

Pyragai ir sausainiai yra populiarūs maisto produktai visų pirma dėl savo jutiminių savybių.

Jų skonis, kvapas ir maistinė vertė priklauso nuo gaminio paruošimo, panaudotų žaliavų kiekio ir rūšies, bei glazūros ar kito glajaus tipo. Galiausiai, konditerinių gaminių skonį, aromatą ir struktūrą gali nulemti ir įdaro, naudojamo jiems pertepti ar įdaryti, rūšis.

Naudojant paruoštus konditerinius įdarus, galima pagaminti atkuriamos kokybės pyragus ar kitus kepinius. Termiškai stabilios konsistencijos dėka, tokie įdarai neištirpsta kepimo ar apkepimo metu, taip pat išlaiko stabilumą šaldant ir atšildant. Be to, juos galima naudoti ir iškeptiems gaminiams, o tai įrodo, kad šie įdarai yra tiesiog universalūs.

Šiame straipsnyje aptarsime įprastą įdarų naudojimą tam tikros pyrago rūšies atveju. Beje, reikia atsižvelgti į tai, kad konditerijos tendencijos krypsta į neribotą meistrų kūrybiškumą ir nestandartinių produktų derinių idėjas. Tokia tendencija yra ypač būdinga desertams, skirtiems greitam vartojimui, iškart po jų paruošimo. Toks pavyzdys gali būti vaflinis pyragas, kuriame įdarų paprastai nenaudojama (kadangi po kurio laiko vaflis absorbuoja iš jų vandenį ir suminkštėja), tačiau, jei desertas bus suvartotas per trumpą laiką, vaflių ir įdaro derinys bus sėkmingas. Panaši situacija yra su meduoliais, kuriems įprastai taip pat įdarai nenaudojami. Tokių sumanymų yra išties nemažai, tačiau sutelksime dėmesį į įdarų naudojimo klasifikaciją, taikomą visuotinėje praktikoje.

NAUDOJIMO BŪDAS

Mielinė tešla

Pagrindiniai jos ingredientai yra miltai, kiaušiniai, pienas. Be to, naudojamas taip pat nedidelis kiekis cukraus ir riebalų bei mielės, kurios yra atsakingos už pyrago purumą. Minkymo metu vyksta alkoholinės fermentacijos procesas: tešloje esantys cukrai paverčiami alkoholiu ir anglies dioksidu. Šių dujų burbuliukai sukelia tešlos augimą ir kelis kartus padidina jos tūrį. Mielinė tešla pasižymi labai dideliu plastiškumu, kurį suteikia ilgalaikis minkymas.

Iš mielinės tešlos gaminama daugelis kepinių, pavyzdžiui:

• Mieliniai pyragai ir pyragėliai, dažnai su cukruotais vaisiais
• Pyragai su vaisiais, varške ar aguonomis
• Strudeliai su marmeladu, vaisių įdaru, aguonų, varškės, riešutų, migdolų masėmis.
• Mielinės bandelės, sviestinės mielinės bandelės
• Spurgos
• Raguoliukai
• Pyragėliai įdaryti troškintais obuoliais, marmeladu ar kitais vaisių įdarais
• Pyragėliai įdaryti šviežiais vaisiais, marmeladu, termiškai stabiliais vaisiniais įdarais, aguonų, varškės, riešutų masėmis, kreminiais įdarais

Pagrindinis dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį naudojant įdarus mieliniams kepiniams yra tinkama įdarų konsistencija ir drėgmė. Ji turėtų būti tokia, kad pyragas per daug nesudrėktų.

Sluoksniuota tešla (lakštinė) ir „filo“ tipo tešla

Yra būdingos, sluoksniuotos struktūros, plonyčių lakštų formos. Šios tešlos pagaminimui reikia kvietinių miltų, druskos, šalto vandens, sviesto. Pirmiausia, reikia sluoksniais sudėti tešlą ir sviestą. Sušaldžius, tešla kelis kartus iškočiojama, po kiekvieno kočiojimo, tešlą atšaldoma. Tešlą galima lankstyti, vynioti arba susukti ir taip sukurti įvairių formų kepinius. Kepimo metu, garuojančio vandens dėka riebalų ir tešlos sluoksniai vienas nuo kito atsiskiria. Iškeptas pyragas yra lengvas ir švelnus, labai trapus.

Iš sluoksniuotos tešlos galima formuoti „šukas“, „vokelius“, „ragelius“, „kriauklytes“, „liežuvėlius“, „kaklaraiščius“, tartas ir tartaletes. Populiarūs yra taip pat kruasanai, pyragai „Napoleonka“ ir „Karpatka“.

Gaminiai paruošti iš sluoksniuotos tešlos dažnai yra įdaromi jau iškepus. Jų struktūra yra labai trapi ir kepimo metu įdaras, kuris yra sunkesnis, traukia pyrago lakštus žemyn. Tačiau viskas priklauso nuo pyragėlio formos, įdarymo vietos ir pageidaujamų rezultatų, todėl kartais gaminį galima įdaryti dar prieš kepant.

Sluoksniuotos tešlos rūšis yra „filo“ tešla. Vietoj sviesto, jos gamybai naudojama alyvuogių alyva. „Filo“ tešla dažniausiai derinama su pikantiškais įdarais.

Pusiau sluoksniuota tešla

Išskiriamos šios pusiau sluoksniuotos tešlos rūšys: mielinė, grietininė, varškinė. Kočiojant sviestą į mielinę tešlą, gaunasi pusiau sluoksniuota mielinė tešla. Maišant sviestą su varške, kiaušiniais ir miltais, gaunasi pusiau sluoksniuota varškinė tešla. Sviestą kapojant su miltų, kiaušinių ir grietinės mase, gaunama grietininė pusiau sluoksniuota tešla. Paruošta tešla kočiojama kelis kartus, kad gautųsi ploni blynai ir formuojama pageidaujama forma.

Iš pusiau sluoksniuotos tešlos galima pagaminti pyragėlius, raguoliukus, ragelius, trikampius, „sraiges“ ir vamzdelius. Tokio tipo kepiniai yra dažnai įdaromi vaisiniais įdarais.

Trapi tešla

Šios tešlos kepiniai yra būdingos, trapios struktūros. Jos pagaminimui reikia trijų pagrindinių ingredientų: miltų, sviesto arba margarino bei kiaušinių. Miltuose turėtų būti silpnos arba vidutinės kokybės glitimo – geriausiai tinka rupūs kvietiniai miltai („krupčiatka“), galima pridėti bulvinių arba kukurūzų miltų. Tokiu būdu gaunama daug trapesnė tešla, nei iš miltų, turinčių daugiau glitimo. Tešlos trapumą taip pat įtakoja riebalai. Galima naudoti sviestą, margariną, taip pat taukus ar šių visų riebalų mišinį. Trapioje tešloje riebalų kiekis miltų atžvilgiu turėtų būti 40–60%. Tešloje esantys žali tryniai suteikia elastingumo, o virti – didesnio trapumo. Vėlgi baltymai trapumą stabdo.

Trapios tešlos ingredientas yra taip pat cukraus pudra. Šios tešlos atveju reikėtų vengti paprasto cukraus. Tešlos maža drėgmė nulemia, kad cukraus kristalai pakankamai neištirpsta ir kepimo metu gali įvykti jo karamelizavimas.

Tešlos elastingumui gerinti naudojama grietinė arba jogurtas. Įprastai kildinimo medžiagos nenaudojamos.

Išminkius tešlą, reikia ją atšaldyti šaldytuve, o po to suformuoti atitinkamą formą (struktūra yra tinkama formavimui) ir iškepti.

Iš trapios tešlos galima pagaminti keksiukus, įdarytus ir perteptus sausainius, pyragus bei pagrindus varškės pyragams, obuolių pyragus, aguonų pyragus, pyragus su vaisiais, tartas, velykinius pyragus („mazurki“) ir daugelį kitų kepinių.

Pusiau trapi tešla

Pusiau trapi tešla gaminama iš tokių pačių ingredientų, kaip ir trapi tešla (miltai, riebalai, kiaušiniai), bet šiuo atveju pridedama cheminių kildinimo medžiagų bei grietinės. Ši tešla tinkama visų pirma pyragams pagardintiems įvairiais priedais bei raguoliukams. Šiems kepiniams galima naudoti vaisinius ir kreminius įdarus.

Biskvitinė tešla

Lengva, puri ir elastinga tešla gaminama iš kiaušinių, cukraus ir kvietinių miltų. Jos gaminimui nenaudojami riebalai. Dalį kvietinių miltų galima pakeisti bulviniais, tokiu būdu tešloje sumažinamas glitimo kiekis. To dėka biskvitas įgyja švelnesnę tekstūrą.

Biskvitinė tešla gaminama „šiltuoju“ arba „šaltuoju“ metodu. „Šiltuoju“ būdu kiaušiniai su cukrumi išplakami ant garų, tada galima efektyviau suteikti tešlai purumo. „Šaltuoju“ metodu, pirmiausiai iki vienalytės masės išplakami kiaušinių tryniai su cukrumi, tada į ją pridedamos išplaktų baltymų su cukrumi putos bei miltai. Kepimo metu biskvitinė tešla ženkliai padidina savo tūrį.

Ši tešla naudojama gaminant tortų pagrindus (lakštus), pyragus, vyniotinius, įdarytus, perteptus ir „korpuso“ tipo sausainius bei keksiukus. Šios tešlos pyragas puikiai dera su vaisiniais ir kreminiais įdarais, o įsigėręs įdaro, įgauna papildomų skonio savybių.

Biskvitinė tešla su riebalais

Kitaip vadinama minkšta trapia tešla. Ji gaminama iš kvietinių miltų arba kvietinių ir bulvinių miltų mišinio (1:1), sviesto arba margarino, cukraus, kiaušinių ir kepimo miltelių. Gali būti naudojami priedai: džiovinti vaisiai ir riešutai, cukruoti vaisiai, kakava, kvapiosios medžiagos. Panašiai, kaip biskvitinė tešla, minkšta trapi tešla gaminama „šiltuoju“ arba „šaltuoju“ metodu. Iškepus, pasižymi būdinga, trapaus smėlio tekstūra. Dėl didelio cukraus kiekio, šis pyragas yra purus ir lengvai byrantis. Kepinio „smėlėtą“ tekstūrą įtakoja taip pat bulvių krakmolas. Pyragas panašus šiek tiek į trapios tešlos kepinius, bet yra kiek švelnesnis ir labiau purus.

Iš šios tešlos galima kepti keksus, sluoksniuotus pyragus „Stefanka“ pyragus „mazurek“, minkštos trapios tešlos pyragus „babka“, šakočius, „camargo“ pyragus, sausainių korpusus bei formuotus sausainius. Tokių pyragų, kaip „mazurek“, „Stefanka“, sausainių korpusai ir „camargo“ atveju pertepimui galima naudoti mažo vandens aktyvumo vaisinius įdarus.

Plikyta tešla

Ji gaminama užplikant kvietinius miltus verdančiu vandeniu su riebalais, o po to sujungiant gautą masę su kiaušiniais. Plikymo metu, miltai sugeria daug vandens ir tokiu būdu tešla tirštėja. Siekiant tinkamo tirštumo tešlos, į ją dedama daugiau ar mažiau kiaušinių. Tešlos purumą lemia vandens garai, kurie dėl didelio tešlos tankio negali greitai patekti į išorę. Tada masėje susikuria laisvos ertmės, todėl iškepęs pyragas smarkiai iškyla. Plikytos tešlos kepiniai yra lengvi, sausi bei tuščiaviduriai. Juos užpildyti ar pertepti geriausiai tinka įvairūs kremai (plakta grietinėlė, „Russel“ kremas, pusriebis grietinėlės, pudingo kremas). Dėl to, kad šis kepinys yra sausas, drėgni vaisiniai ar kreminiai įdarai nerekomenduojami. Tačiau galima sujungti tokius įdarus su gyvulinės ir augalinės kilmės grietine. Tada gausite oro prisotintą kremą, kuris tiks pertepti plikytos tešlos pyragėlius, eklerius ar „karpatka“ pyragus. Be minėtų plikytos tešlos kepinių, dažniausiai yra ruošiami įvairių formų kepiniai: žiedai, Poznanės „lizdeliai“ ir vainikėliai.

Meduolių tešla

Saldžiai aštraus skonio ir ilgo galiojimo laiko kepiniai. Ši tešla gaminama iš miltų mišinio: kvietinių 850 tipo bei ruginių 800 tipo. Saldinimui dažniausiai naudojamas natūralus arba dirbtinis medus, cukrus arba invertuotas sirupas. Meduoliams būdingą skonį ir kvapą lemia naudojami prieskoniai: cinamonas, gvazdikėliai, juodieji pipirai, imbieras, kvapieji pipirai, kalendra, kardamonas, muskato riešutai ar anyžius. Labiausiai paplitę tešlos kildinimo medžiagos yra rūgštusis amonio arba natrio karbonatas. Meduolių tešla gaminama plikant arba šaltuoju metodu. Iš šios tešlos yra gaminami meduoliai ir meduoliniai sausainiai, sausainiai padengti cukraus sirupu, cukraus glajumi, kakavos ar šokolado glajumi. Tokie meduoliai gali būti įdaryti marmeladu, tiršta vaisių uogiene arba migdolais. Meduolių lakštams pertepti naudojami glotnūs vaisiniai įdarai. Pyragą galima taip pat tepti marmeladu, tiršta uogiene ir švedišku kremu. Įdarymui naudojama riešutų masė arba marcipanas.

Morenginė tešla

Morengai gaminami iš suplaktų kiaušinių baltymų ir cukraus pudros. Galima pridėti nedidelį miltų kiekį arba vanilinio cukraus.

Paruošta masė formuojama pageidaujamos formos ir džiovinama orkaitėje ne didesnėje kaip 120°C temperatūroje, kol tešla įgaus švelnią auksinę spalvą ir taps trapi. Jeigu pageidaujama, kad morengas būtų baltas, džiovinimo temperatūra turėtų būti apie 100°C.

Priklausomai nuo temperatūros, tešlos vidus yra trapus (aukštesnė temperatūra) arba šiek tiek guminis ir tąsus (žemesnė temperatūra). Iš morenginės tešlos gaminami morenginiai pyragai (šakočiai, „sakalai“), zefyrai, makarunai, kokosiniai sausainiai.

Zefyrai, t.y. smulkūs sausainiai, dažniausiai mažų, netaisyklingų kūgių formos pyragėliai. Jiems įdarai netaikomi, skirti labiau dekoravimui.

Makarunai - tai sausainiai pagaminti iš baltymų, cukraus pudros ir sumaltų migdolų. Jie pertepami „Russel“ kremo tipo masėmis.

Didesni morenginiai pyragai ir tortai pertepami įvairiais kremais, daugiausia riebiais, tirštais, nes būtent tokie švelnaus morengo nesudrėkina. Išimtis yra „Pavlovos“ tortas Tai baltas, purus, sutrūkinėjęs, trapus morengas, kurio vidus yra minkštos ir drėgnos putėsių konsistencijos. Jis pertepamas suplakta grietinėle ir puošiamas šviežiais vaisiais. Jei kuriam nors iš aukščiau minėtų kepinių norėtumėte naudoti įdarą – glotnų vaisinį arba kreminį – reikėtų jį sumaišyti su sviestu, maskarponės sūriu ar šokoladu. Tada gaunamas stabilus, tinkamos konsistencijos kremas.

Vaflių tešla

Vaflių tešla gaminama iš kvietinių miltų ir vandens. Vietoje vandens galima naudoti skystą arba sutirštintą pieną. Pienu galima pakeisti dalį arba visą recepte numatytą vandens kiekį tešloje. Kiti priedai: cukrus, pieno milteliai, kiaušinių tryniai arba kiaušinių milteliai. Vaflių tešlos gaminimui naudojamos cheminės kildinimo medžiagos (rūgštusis natrio karbonatas), kurios kepiniams suteikia būdingą akytumą.

Svarbu pasiekti skystą ir vienalytę tešlos konsistenciją, kurią galima būtų lengvai ir greitai dozuoti.

Maišant ingredientus, naudojamas vanduo ar pienas turi būti šaltas. Skysčio temperatūra turi būti 15-20°C. Esant aukštesnei temperatūrai, dėl glitimo brinkimo padidėja klampumas ir tokiu būdu pablogėja tešlos kokybė.

Vaflių tešla naudojama kepant dekoratyvinius vaflių lakštus ir įvairias ledų pakuotes (puodelius, vaflinius ragelius, kūgius, dubenėlius) bei vamzdelius. Iš šios tešlos galima taip pat gaminti įdarytus ir neįdarytus vaflius.

Vaflių tešlos kepiniai yra sausi ir trapūs. Labai greitai sugeria vandenį, todėl šiuo atveju negalima naudoti vandeningų vaisinių įdarų. Masės, naudojamos vafliams pertepti, turi būti tirštos ir gana riebios, su sviestu arba margarinu.

Mušta tešla

Muštos tešlos pagaminimui naudojami miltai, kiaušiniai, cukrus, riebalai, skonį gerinantys priedai bei spiritas. Visus ingredientus reikia kruopščiai sumaišyti, o po to masę mušti, kol gausite vientisą, laisvos konsistencijos tešlą.

Muštos tešlos kepiniai pasižymi dideliu kiaušinių trynių kiekiu bei nedideliu riebalų ir cukraus kiekiu. Kiaušinių tryniai bei mažas cukraus kiekis suteikia pyragui trapumo. Tokiu būdu, verdant riebaluose, tešla nesvyla. Verdant, nežymiai iškyla.

Populiariausi muštos tešlos kepiniai yra žagarėliai ir „karnavalo rožės“; išvirus, kepiniai apibarstomi cukraus pudra.

Muštos tešlos kepiniai labai lengvai sugeria vandenį ir tampa minkšta. Konditerinių įdarų, ypač vaisinių, naudojimas yra nepalankus, atsižvelgiant į tokių kepinių kokybę. Tai gali nulemti pyrago minkštėjimą.

Apvirta tešla

Gaminama iš miltų, kiaušinių, nedidelio riebalų ir cukraus kiekio. Į kiaušinių ir cukraus masę dedama mielių arba cheminių kildinimo medžiagų. Cukraus kiekis lemia, ar tešla bus saldi, ar nesaldi.

Suformuotus gaminius reikia trumpai apvirti vandenyje, kad padidėtų jų tūris, ir tik tada kepti.

Dėl gana kietos konsistencijos, apvirtos tešlos kepiniams įdarai nenaudojami. Šios tešlos sausainiai dekoruojami įvairiais pabarstukais, pvz., aguonomis, kmynais, juodgrūdėmis, sezamu, stambiai malta jūros druska, cinamonu, parmezanu su česnakine druska, šviesiu ar tamsiu stambiu cukrumi.

Labiausiai populiarūs apvirtos tešlos kepiniai yra riestainiai, beigeliai, vokiški riestainiai (pretzel), sraigteliai ir lazdelės.

Lietinių tešla

Tai labai skysta tešla iš pieno, kiaušinių, nedidelio kiekio miltų. Siekiant suformuoti tinkamos formos ir dydžio lietinius blynus, tešla pilama ant keptuvės ir kepama. Kepant, užfiksuojama lietinio forma. Veikiant aukštai temperatūrai, tešlos tūris padidėja ir ji tampa akyta, o be to, blynai įgauna traškumo ir auksinę spalvą.

Lietiniai patiekiami su įvairiais vaisiniais arba kreminiais įdarais, vaisiais ar kitais, nesaldžiais priedais. Iš jų taip pat galima paruošti kroketus arba lietinių blynų tortus.

Koldūnų tešla

Tešla gaminama sumaišius ir išminkius miltus su vandeniu (arba pienu) ir druska. Į miltus taip pat galima įdėti kiaušinių (tešla bus kietesnė) ir šiek tiek riebalų (tešla bus puresnė). Tešlos konsistencija turi būti lipni, bet ne tiek, kad koldūnai (lenk. „pierogi“) suliptų tarpusavyje, be to, tešla turi būti pakankamai tvirta, kad ją būtų galima plonai iškočioti nepadarant skylių.

Iš jos gaminami koldūnai su saldžiais (vaisiniais, su gabalėliais arba be jų) ir nesaldžiais įdarais. Pagaminus tešlą iš vandens, miltų ir riebalų, galima iškepti tortilijų blynus.

Makaronų tešla

Ant tešlos minkymo kilimėlio ar padėklo minkoma tešla yra tiršta, iš jos sukuriamos pageidaujamos makaronų formos ir dydžiai kočiojant, išpjaunant ir pjaustant.

Įvairių formų makaronus galima paruošti saldžiai, naudojant vaisius ar vaisių produktus, varškę ir prieskonius (pvz., cinamoną).

Varškės sūrio tešla

Gaminama iš miltų, kiaušinių ir varškės. Yra ganėtinai lengva ir ją paprasta iškočioti. Iš šios tešlos gaminami: raguoliukai, varškės spurgytės, amerikietiškos spurgos, vyniotinis „kulebiak“, vieno kąsnio pyragėliai, įdarytos bandelės, sausainiai, pyragai su vaisiais.

Į varškės ir sūrio tešlą galima įdėti kremo, pagaminto sumaišius įdarą su plakta grietine.

Maišoma tešla

Maišoma tešla priklauso pusiau trapių pyragų grupei, nors iškepus, pyrago savybės yra panašios biskvitams. Kepinys yra švelnus ir purus. Puikiai tinka su šviežiais vaisiais, paruoštais vaisiniais įdarais ar džiovintais vaisiais ir riešutais, bet yra skanus ir be jokių priedų.

Iš šios tešlos galima iškepti pyragus, keksus, pyragus su vaisiais, keksiukus su sūriu.

Trapi mielinė tešla

Ši tešla gaminama iš kvietinių miltų, sviesto, 18% grietinės, šviežių arba džiovintų mielių bei cukraus pudros. Pyragas yra purus, gana riebus ir trapus laužiant.

Iš šios tešlos gaminami raguoliukai su vaisių ir kremo įdarais, vieno kąsnio pyragėliai („pašteciki“), bandelės su saldžiu įdaru, bandelės su nesaldžiu įdaru, smulkių picų pagrindai.

ĮDARŲ NAUDOJIMO BŪDAI KEPINIUOSE

Pyragų įdarymui galima naudoti: vaisius ir perdirbtus vaisius, aguonas, varškę, migdolus, riešutus, kiaušinių kremus, sviestinius kremus bei grietininius kremus.

Vaisinis įdaras ruošiamas iš šaldytų arba šviežių vaisių. Vėlgi kreminių įdarų pagrindas - tai augaliniai riebalai, dažniausiai naudojamas palmių aliejus. Svarbus ingredientas yra taip pat įvairiomis formomis naudojamas cukrus. Be to, naudojami tirštikliai ir stabilizuojančios medžiagos, kurios užtikrina tinkamą konsistenciją ir atsparumą kepimui ar šaldymui. Galiausiai, naudojami dažikliai ir kvapiosios medžiagos. Šio tipo vaisinis įdaras yra termiškai stabilus, tai reiškia, kad jis išlaiko savo kokybę ir savybes tiek kepant, tiek šaldant.

Aguonų įdaras ruošiamas iš maltų aguonų su medaus, razinų, apelsinų žievelės ir kvapiųjų medžiagų priedu. Migdolų įdaras ruošiamas iš saldžiųjų migdolų. Minėtieji įdarai naudojami mieliniams pyragams bei minkštos trapios tešlos pyragams ir biskvitams. Įdarai, pagaminti iš lazdyno ir graikinių riešutų, yra skirti mielinei ir sluoksniuotai tešlai.

Kepinių įdarymas gali vykti tiek prieš kepimą, tiek iškepus. Į žalią tešlą dedami įdarai, kuriuose yra mažai riebalų arba jų visai nėra. Geriausiai rinkitės vaisinius, varškės arba aguonų. Jau iškeptiems pyragams įdaryti galima naudoti įdarus, kuriuose yra riebalų (kreminius, sviestinius, kiaušininius). „Lauretta“ kreminiuose įdaruose yra labai mažai riebalų ir juos galima naudoti prieš kepant.

Konditeriniai įdarai naudojami mielinės, trapios ir pusiau trapios tešlos kepiniams. Biskvitinės tešlos lakštai ir meduolių pjaustiniai konditeriniu įdaru įdaromi tik po kepimo. Biskvitą reikia pirmiausia apšlakstyti sirupu arba punšu, kad jis sudrėktų. Tada bus lengviau sujungti pyragą su įdaru.

ĮVAIRIŲ TEŠLOS RŪŠIŲ ĮDARYTŲ KEPINIŲ PAVYZDŽIAI

Lentelė 1. Tešlos rūšys, kuriose galima naudoti konditerinius įdarus

Išsamų konditerinių vaisių ir kreminių įdarų maišymo su kitomis žaliavomis galimybių aprašymą rasite straipsnyje Vaisinių ir kreminių konditerinių įdarų panaudojimo galimybės.

Bibliografija

1. Agata Marzec, Hanna Kowalska, Wojciech Gąsowski. Właściwości mechaniczne ciastek biszkoptowych o zróżnicowanej porowatości (Biskvitinių sausainių mechaninės savybės esant skirtingam porėtumui). Acta Agrophysica 2010, 16 (2), 359-368.
2. Anna Gerłowicz, Agata Marzec, Hanna Kowalska, Ewa Domian. Ocena wybranych właściwości fizycznych ciasta i ciastek biszkoptowych z dodatkiem naturalnych koncentratów barwiących (Pasirinktų biskvitinės tešlos ir sausainių fizinių savybių įvertinimas su natūralių dažiklių koncentratų priedais). Zeszyty Problemowe Postępów Nauk Rolniczych (Žemės ūkio mokslų pažangos problemų sąsiuviniai) 2018, 595, 41–49.
3. Anna Żbikowska, Krzysztof Krygier. Wpływ składu kwasów tłuszczowych na cechy miękiszu ciast biszkoptowo-tłuszczowych (Riebalų rūgščių sudėties įtaka biskvitinės-riebalinės tešlos minkštimo savybėms). Żywność Nauka Technologia Jakość (Maistas Mokslas Technologija Kokybė) 2004, 11 (3 (40), Supl.), 219-226.
4. Jarosława Rutkowska. The relationship between fatty acids content, solid fat content of fats, and some factors of quality of sandy cakes. Research in Food Science and Technology 2001, 158-162.
5. Karolina Pycia. Mazurek wielkanocny (Velykinis pyragas - „mazurek“). Cukiernictwo i Piekarstwo (Konditerija ir duonos kepimas) 2018, 03, 30-32.
6. Magdalena Kaźmierczak. Technologie produkcji cukierniczej (Konditerinės gamybos technologijos). Konditeriniai gaminiai. Wydawnictwo WSiP-Rea (WSiP-Rea leidykla) 2014.
7. Małgorzata Kowalska, Milena Czerwiec, Magdalena Paździor. Moisture content of sponge cake products stored in various conditions, containing different leavening agent. Postępy Techniki Przetwórstwa Spożywczego (Maisto perdirbimo technikos pažanga) 2020, 1, 5-13.
8. Nina Baryłko-Pikielna, Irena Matuszewska. Sensoryczne badania żywności (Jutiminiai maisto tyrimai), Wydawnictwo Naukowe PTTŻ Kraków (Krokuva) 2014.
9. Zbigniew Pałacha, Magdalena Makarewicz. Aktywność wody wybranych grup produktów spożywczych (Tam tikrų maisto produktų grupių vandens aktyvumo svarba). Postępy Techniki Przetwórstwa Spożywczego (Maisto perdirbimo technikos pažanga) 2011, 2 (2), 24-29.

Autorius: Dr inż. Dorota Czerwińska
Žmogaus mitybos katedra
Žmogaus mitybos mokslų institutas
Varšuvos žemės ūkio mokykla (SGGW)
Redagavimas ir korektūra: Ewa Socik ir Dariusz Socik

AUTORINIŲ TEISIŲ PAŽYMĖJIMAS
Autorinių teisių sąlygos

Autorinių teisių savininkas: Kandy Dariusz Socik
Visas šiame straipsnyje pateiktas turinys yra saugomas
pagal 1994 m. vasario 4 d. įstatymo nuostatas
dėl autorinių teisių ir gretutinių teisių (konsoliduotas
tekstas: OL, 2018 m., poz. 1191). Be autoriaus sutikimo
draudžiama, be kita ko, turinį dauginti, jį kopijuoti,
perspausdinti, saugoti ir tvarkyti naudojant bet kokias
elektronines priemones, tiek visumoje, tiek dalimis.
Draudžiamas tolesnis platinimas, apie kurį kalbama 1994 m.
vasario 4 d. įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. b punkte
dėl autorinių teisių ir gretutinių teisių.